Tikrai puiki knyga apie didžiulį gyvūnų (nuo skruzdžių iki dramblių) pojūčių spektrą.
'Earth teems with sights and textures, sounds and vibrations, smeTikrai puiki knyga apie didžiulį gyvūnų (nuo skruzdžių iki dramblių) pojūčių spektrą.
'Earth teems with sights and textures, sounds and vibrations, smells and tastes, electric and magnetic fields. But every animal can only tap into a small fraction of reality's fullness. Each is enclosed within its own unique sensory bubble, perceiving but a tiny sliver of an immense world.'
Sužinosite: - kokia svarbi uoslė yra skruzdėms; - kiek daug garsų mes negirdime, net dramblių, kurie sugeba “apgauti” žmogaus klausą; - kiek spalvų mes nematom, palyginus su paukšiais ir vabzdžiais; - apie šamus, kurie turi skonio receptorius besidriekenčius per visa kūną; - apie gyvūnus generuojančius elektrą ne tik medžioklei ar gynybai, bet ir komunikacijai;
Nespoilinsiu, imkit ir skaitykit. Tuo labiau, kad ir labia gerai parašyta. Verta išversti į lietuvių kalbą!...more
[...] 'we need to move beyond the idea that robots are here to replace humans and understand that our past, current, and future relationships are 3,5*
[...] 'we need to move beyond the idea that robots are here to replace humans and understand that our past, current, and future relationships are more complex than that. Yes, having robots may bridge a need for connection in cases where other connections aren't possible. But the most likely and ideal case, just like we're seen with our pets, is that robots will become a new type of relationship altogether.'
Ši knyga - apie robotus/dirbtinį intelektą (DI), apie mūsų ryšius su jais, tame tarpe ir emocinius. Įdoms rakursas - robotų lyginimas su mūsų prijaukintais gyvūnais - naudai, pramogai, komfortui. Šiuos ryšius autorė apžvelgia istoriškai, analizuoja, lygina juos su robotais ir DI. Knygoje šiai naujai neorganiniai rūšiai autorė ir advokatauja. Ji dirba MIT Media laboratorijoje, kur fokusuojasi į robotų etiką. Štai prašau jums ir Azimovas. Man labai patiko Kate Darling įžvalgos apie mūsų psichologiją auginamų namuose gyvūnų atžvilgiu ir besimezgančius ryšius su robotais. Jos laboratorijoje daryti eksperimentai su robotukais-dinozaurais - labai iškalbingi. Niekam nekilo ranka mušti (buvo duota tokia užduotis) neseniai vaikštinėjusio ir mielus garsus leidusio gyvio. Ačiūdiev, vis garsiau kalbama apie gyvūnų teisę. Turėkim omeny, kad ateityje bus ir DI teisė. Ir tai yra normalu, bet, damn, kaip klaikiai tai skamba, kuomet daug kur elementarios žmogaus teisės yra ignoruojamos.
Negaliu sakyti, kad autorė pakeitė mano požiūrį į DI ir robotus apskritai. Aš jį pradėjau keisti jau palyginus senokai. Gal nuo Azimovo skaitymo laikų. Tačiau kai kurios mintys buvo netikėtos. Mėgstu mintinius netikėtumus.
Summa summarum, būtų dar labaiu patikusi, jei būtų geriau parašyta. Tema mane labai domina, bet tekstas, mano galva, tiesiog nesutvarkytas. Ypač nervino autorės nuklydimai į naminių gyvūnų ir augintinių labai ilgas istorijas ir šiaip visokie pasikartojimai. Tikrai jautėsi autorės dalyko išmanymas, bet rašytoja iš jos nekokia. Tačiau skaityti vis tiek verta - gausu įdomios informacijos.
4,5* Kuo daugiau skaitau apie gyvūnus, tuo labiau mano nemeilė žmonijai didėja.
Banginiai, didžiausi Žemės gyvūnai, - protingi, bendraujantys, mylintys,4,5* Kuo daugiau skaitau apie gyvūnus, tuo labiau mano nemeilė žmonijai didėja.
Banginiai, didžiausi Žemės gyvūnai, - protingi, bendraujantys, mylintys, sielvartaujantys...ant išnykimo ribos. Mokslininkai teigia, kad jų neteksim per ateinančius porą dešimtmečių. Ši knyga - ne tiek apie pačius banginius (nors kažkiek informacijos, žinoma, yra), kiek apie jų naikinimo istoriją. Anot autorės, šios knygos tikslas yra atkreipti visų mūsų dėmesį į tragediją. Tai - banginių pagalbos šauksmas. [image] Aktyvistų prieš banginių medžiojimą didžiausias susirūpinimas yra apsaugoti besilaukiančias bangines. Kovojama, kad banginius medžiojančios kompanijos testuotų bangines dėl nėštumo. Tai, žinoma, komplikuota, bet kito būdo išvis nėra. O sumedžiojamos dažniausiai būtent lėtai judančios besilaukiancios milžinės.
Beje, man labai makabriškai nuskambėjo Mio Bryce, Head of Japanese Studies (Macquarie University) išsakyta frazė, pasiremiant Shinto Budizmo etika: "Well, better to kill one whale than many, many other sea creatures to satisfy the appetites of the same number of people".
O už tai, kas randama jų skrandžiuose tai jau tikrai atsakingi mes. [image]
Rekomenduoju besidomintiems aplinkos apsauga. ...more
Panaši savo rašymo stiliumi ir net struktūra į Sigrid Nunez "Draugas". Tik man padariusi ne tokį puikų įspūdį. Naratorė čia globoja vištas, kurias3,5*
Panaši savo rašymo stiliumi ir net struktūra į Sigrid Nunez "Draugas". Tik man padariusi ne tokį puikų įspūdį. Naratorė čia globoja vištas, kurias stebėdama ir pasakoja savo gyvenimo istoriją....more
Šią knygą galima skaityti įvairiai: kaip alegoriją, kaip paprastą pasakojimą apie gyvūnų-žmonių-gamtos ryšį, apie Indijoje klęstinčią biurokratiją ir Šią knygą galima skaityti įvairiai: kaip alegoriją, kaip paprastą pasakojimą apie gyvūnų-žmonių-gamtos ryšį, apie Indijoje klęstinčią biurokratiją ir korupciją, apie skurdžią pietų Indijos kaimiečių kasdienybę, jų išmintį ir kvailumą, brutalų (ne)išgyvenimą...arba, miksuojant pirmus du būdus, kaip magiškojo realizmo romaną.
[image] Autorius, skirtingai nuo daugelio populiarių ir žinomų pasaulyje Indijos rašytojų, rašo ne anglų kalba, bet gimtąja tamilų. O ir gyvena mažame agrikultūriniame miestelyje Indijos pietinėje Tamil Nadu valstijoje. Po jo kontroversiškojo romano "One Part Woman" (2013), Perumal Murugan Indijoje buvo persekiojamas, knyga deginama. Galiausiai, po teismo autorius pareiškė savo FB puslapyje, kad “Perumal Murugan, the writer is dead.” Tačiau jis toliau kūrė poeziją, kuri, anot rašytojo, ir padėjo jam išgyventi šį sunkų persekiojimo periodą. Ir štai po penkerių metų pasirodė naujas romanas-pasaka "The Story of a Goat'' ("Poonachi").
Knygos siužetas paprastas - dviems neturtingiems senukams, laikantiems kelias ožkas, keistas nepažįstamasis padovanoja silpnutę naujagymę ožkytę, kurią jie pavadina Poonachi. Beje, Indijoje šis romanas išleistas būtent tokiu pavadinimu. Niekas netiki, kad ši vargšiukė išgyvens. Taip prasideda ši liūdna, skausminga, išmintinga ir labai gražiai ožkos pasakojama istorija apie mus.
"People keep destroying everything and shoving every last bit into their mou؛ths. How then can anything or anyone survive here apart from human beings? In the end, can even people survive for very long?"
Apie teisę į liūdnumą, melancholiją. Apie švenčių (šiuo atveju labai vykusiai pasirinktos Kalėdos) pavertimą monstru, reik3,5*
Antikalėdinis skaitinys.
Apie teisę į liūdnumą, melancholiją. Apie švenčių (šiuo atveju labai vykusiai pasirinktos Kalėdos) pavertimą monstru, reikalajaujančiu šimtaprocentinio džiaugsmo demonstravimo. Apie tą užslėptą liūdnumą, gėdą “nebūti” laiminga… Nors autorė iškart ironiškai prideda – ‘I’m not a goth, though, so there’s hope.’
Tai knyga apie keistą merginą, kuri mėgo knygas ir šunis, bet nelabai žmones, kuri buvo gal/ir lesbietė, gal/ir ragana ar/ir pamišelė.
Pasakojimas apie tai, kaip mes bijom liūdesio, pasiduodam masinei laimės piliulių psichozei. Apie tai, kaip net patys artimiausi žmonės, sakydami ‘Mes tik norim, kad tu būtum laiminga/-as’ stumia savo vaikus, žmonas, vyrus, brolius, seseris, draugus/-es link nepasitenkinimo savimi, link antidepresantų ir t. t. Žinoma, riba tarp liūdesio ir depresijos yra trapi ir savalaikė pagalba būtina, bet šiandien, man rodos, pozityvizmo, self-helpizmo propagavimas jau perlenkia lazdą.
Dar apie tai, kaip mes norim pakeisti kitus, bet nenorim priimti tų kitų kitokių. Patiko, kad autorė liečia nemadingas temas. Pvz., kad nei vegetarismas, anei veganizmas nėra jau toks humaniškas maitinimasis. Beje, net dauguma vynų nėra vegetariniai… damn.
Ir be jokios abejonės prie liūdnos knygos nuotaikos prisideda tai, jog veikėja dirba šunų prieglaudoje. “I work at a dog shelter, so I know a thing or two about sadness. It’s like the exact opposite of Disney World.’ Ir štai, šunų šunelių paskutinė vakarienė: ‘before we go to the vet to have dogs put to sleep, we go to McDonald’s. […] We don’t get the dog a Happy Meal or anything; we’re not that sick. We just get a plain hamburger and feed it to the dog gently, by hand, and tell him or her – but, to be honest, it’s usually a him – he’s a good boy.’
Truputį kliuvo, kad jautėsi pertempta, neišvengta pasikartojimų ir pabaiga tokia skystoka man pasirofė. Tačiau kaip tem bebūtų, sugebėjo labai nesuerzinti. Jautėsi man labai patikusio tragikomiško TV serialo „Fleabag“ vaibas.
‚The existentialists made it a whole thing – literally made the emptiness of life into a movement - but you have to embrace the sadness to be in their club. I might consider it, if Sartre hadn‘t been such a misogynist.‘
‘One thing I like about working at the shelter is that it never requires me to be happy.’
‘People see the shelter in two ways: as a second chance for dogs to find a home and love, or as a prison where unwanted dogs go to die. It can be either, really, but most days it’s just a version of home for all of us.’
Janet - […] when I’m walking a dog I really like and it’s just the two of us striding out, not giving a shit about anything and I feel the closest thing to happy. I keep my joys small and close to my chest. I’m not trading them in for anything flashier, not anytime soon.’
,Are you happy, Janet? The doctor asks. Didn‘t you have a happy Christmas?‘
‚All these people who were supposed to care for me didn‘t give a fuck what I wanted. What they wanted was for me to be happy enough with the drugs that I‘d recommend them to my friends.‘
‚I feel sad. Which is fine. It's something I know how to do.‘...more
Nedidukė , gražiai išleista, su meile parašyta, simpatiškai iliustruota autobiografinių pasakojimų knygelė apie autorės draugystes su laukiniais gyvūnNedidukė , gražiai išleista, su meile parašyta, simpatiškai iliustruota autobiografinių pasakojimų knygelė apie autorės draugystes su laukiniais gyvūnais ir jos didžiulę meilę savo augintiniams....more
O gyviai tai labai idomus. Turi tris sirdis, gyvena trumpai, nuo dvieju iki triju metu (priklausomai nuLabai jau sausai (vadoveliskai) parasyta knyga.
O gyviai tai labai idomus. Turi tris sirdis, gyvena trumpai, nuo dvieju iki triju metu (priklausomai nuo rusies), poruojasi tik karta I gyvenimo pabaiga. Patinelis mirsta neuzilgo po sueities, patele dar sulaukia issiritant is kiausiniu vaikuciu ir mirsta nuo issekimo. Gali maziau kaip per sekunde pakeisti isvaizda, atsimena kur ju "namai" ir gal net turi humoro jausma......more
Wuota luvly litle buk... ,,Deer Reeder: First may I say, sorry for any werds I spel rong. Because I am a fox! So don't rite or spel perfect. But here iWuota luvly litle buk... ,,Deer Reeder: First may I say, sorry for any werds I spel rong. Because I am a fox! So don't rite or spel perfect. But here is how I lerned to rite and spel as gud as I do. One day, walking neer one of your Yuman houses...."
Fox 8 wrote a letter to Yuman (us) which ends "If you want your Story to end happy, try being niser."...more
Pastaruosius keleta menesiu, vakarais, su seima turim aktyvu uzsiemima...vaikyti, pro nematoma plysi i namus, prasibrovusi ir pasiruosusi naktiniam paPastaruosius keleta menesiu, vakarais, su seima turim aktyvu uzsiemima...vaikyti, pro nematoma plysi i namus, prasibrovusi ir pasiruosusi naktiniam pasiskraidymui, siksnosparni(uka). Kai jis nepasirodo vakare, pastaraisiais rytais randu ji virtuves kriaukleje uzsikabinusi naguciais uz uzmerkto braskiu dubenelio...Kazi, ar cia vis tas pats, uzsispyres musu namu naujas gyventojas?
Pirma i rankas paimta knyga, vakar darbe, buvo kaip tik si. Tai ir perskaiciau... Pasirodo sie vieninteliai skraidantys zinduoliai gali isgyventi daugiau nei trisdesimt metu! Savo sparnus jie priziuri itin skrupulingai, kiekviena laisva valandele (na, gal ir ne kiekviena) laizo juos. O svelnu kuneli sukuoja savo astriais dantukais....more
Jolanta (knygupė)
>
Books:
animals
(27)
Loading...
